Lietuvos indėlis įgyvendinant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2021.02.11 16:58

Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinta nuostata, kad: „Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas yra NATO ir ES nedalomo saugumo politikos dalis: grėsmė vienos NATO ar ES valstybės narės saugumui yra grėsmė ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“. Strategijoje pabrėžiama, kad vienas iš Lietuvos saugumo ir gerovės užtikrinimo veiksnių yra: „Vieninga ES, solidariai ir veiksmingai ginanti bendrus ES interesus“. Todėl Lietuva aktyviai prisideda prie veiksmingos ir pridėtinę vertę turinčios ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos kūrimo, įskaitant Lietuvos indėlį kuriant  europinių civilinius ir karinius pajėgumus, ES atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą, ES partnerysčių politiką ir siekį užtikrinti glaudų ES ir NATO bendradarbiavimą, vengiant šių organizacijų struktūrų dubliavimo.

Europos saugumo ir gynybos politikos užuomazgos buvo įtvirtintos 1993 metais įsigaliojusioje Mastrichto sutartyje, kurioje vienas iš trijų ramsčių buvo – bendra užsienio ir saugumo politika. Vėliau sekusi Amsterdamo sutartis, įsigaliojusi 1999 metais, aiškiau apibrėžė ES funkcijas ir įsipareigojimus taikos palaikymo srityje. Tačiau tokią, kokią BSGP turime šiandien, įtvirtina 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis. Po šios sutarties Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) toliau plėtojama kaip Bendroji saugumo ir gynybos politika (BSGP). Lisabonos sutartis įtvirtina politinio ir karinio solidarumo tarp valstybių narių sampratą su savitarpio pagalbos straipsniu (Europos Sąjungos sutarties 42 str. 7 dalis) ir vadinamu solidarumo straipsniu (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 str.). BSGP nustato ES politinių ir karinių struktūrų, taip pat karinių ir civilinių misijų bei veiksmų užsienyje sistemą. Per kelis dešimtmečius ES, siekdama prisidėti prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo, konfliktų ir krizių apimtuose regionuose dislokavo beveik 40 BSGP operacijų ir misijų, iš kurių 18 vykdoma ir šiandien.

Sparčiausiai BSGP pradėta plėtoti 2016 m., kai ES Vyriausioji Įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybai pristatė Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją ir jos įgyvendinimo planą. Visuotinės strategijos tikslas kurti efektyvesnę ES ir valstybių narių gynybos ir saugumo politiką. Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje numato, bendradarbiaujant su NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, spręsti šiuos ES saugumo ir gynybos uždavinius: apginti Europą, atsakyti į išorės krizes ir konfliktus, padėti partneriams sustiprinti jų saugumo ir gynybos gebėjimus. Užsienio reikalų taryba 2016 m. lapkričio 14 d. išvadose dėl ES Visuotinės strategijos saugumo ir gynybos dalies įgyvendinimo plano patvirtino užduočių sąrašą ir tolimesnius ES veiksmus - karinių ir civilinių pajėgumų vystymo prioritetų peržiūrą; gynybos bendradarbiavimo gilinimą; ES misijų ir operacijų planavimo ir vadovavimo struktūrų pritaikymą; greito reagavimo priemonių geresnį panaudojimą ir reikiamo finansavimo sutelkimą, nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) potencialo panaudojimą ir BSGP partnerysčių vystymą.

Lietuva yra aktyvi Bendrosios saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo dalyvė, tiek plėtodama savo nacionalinius pajėgumus, tiek prisidėdama prie ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, tiek dalyvaudama ES vykdomose operacijose ir misijose.

Europos Sąjungos karinės operacijos

Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams teisę dalyvauti tarptautinėse operacijose suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Atlikti karo tarnybą tarptautinėse institucijose ar mokymo misijose Lietuvos kariai skiriami Krašto apsaugos ministro įsakymu. Šiuo metu Lietuva dalyvauja šiose ES karinėse operacijose ir misijose: karinėje operacijoje EUNAVFOR Med Irini Viduržemio jūroje, kurios pagrindinė užduotis yra užtikrinti Jungtinių Tautų ginklų embargą Libijai; karinėje operacijoje EUNAVFOR Atalanta prie Somalio krantų, kurios pagrindinė užduotis yra atgrasyti ir užkirsti kelią piratavimui ir ginkluotiems plėšimams; karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali) ir ES karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA).

Aktuali informacija apie Lietuvos dalyvavimą karinėse tarptautinėse operacijose ir mokymo misijose pateikiama LR Krašto apsaugos ministerijos svetainėje.

Europos Sąjungos civilinės misijos

Šiuo metu Lietuva dalyvauja šiose ES civilinėse misijose, deleguodama civilius ekspertus ir pareigūnus: ES stebėsenos misijoje Sakartvele (EUMM Georgia, vyksta nuo 2008 m.) ir ES paramos Ukrainai misijoje (EUAM Ukraine, vyksta nuo 2014 m.). Be to, lietuviai užėmė vadovaujančias pozicijas šiose ES civilinėse misijose: nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. K. Jankauskas vadovavo ES stebėsenos misijai Sakartvele, nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. K. Lančinskas vadovavo ES paramos Ukrainai misijai.

ES stebėsenos misijos Sakartvele tikslai: stabilizavimo proceso padėties stebėsena, misija veikia kaip incidentų sprendimo „karštoji linija“; konflikto šalių santykių normalizavimo proceso ir poveikio žmonėms stebėsena; misija prisideda prie įtampos mažinimo palaikant ryšius, sudarant palankesnes sąlygas konflikto šalių kontaktams ir bendriems projektams; prisidėti prie Europos politikos formavimo konflikto atžvilgiu. Misijos štabas yra Tbilisyje, misija taip pat turi regioniniu padalinius Goryje, Mcchetoje ir Zugdidyje.

ES paramos misijos Ukrainoje tikslas – stiprinti ir remti valstybės tarnybų, pavyzdžiui, policijos, kitų teisėsaugos institucijų ir teismų sektoriaus, ypač prokuratūros, reformas. Misija teikia strategines konsultacijas Ukrainos valdžios institucijoms, remdamasi operatyvine veikla, įskaitant mokymą, siekiant sukurti tvarias, atskaitingas ir veiksmingas saugumo tarnybas, kurios stiprintų teisinę valstybę. Pagrindinis šio proceso tikslas – atkurti Ukrainos žmonių pasitikėjimą savo civilinėmis saugumo tarnybomis, kurios buvo apipintos įtarimais korupcija ir neteisėtais veiksmais. EUAM Ukraine yra vykdomųjų įgaliojimų neturinti civilinė misija, kurios štabas yra Kijeve ir kuri regioniniu mastu vykdo veiklą Lvove, Charkove, Odesoje ir Mariupolyje.

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais. PESCO buvo įsteigtas Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/2315 2017 m. gruodžio 11 d., kuriame taip pat buvo nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas. Prie PESCO prisijungė 25 ES valstybės narės tarp jų ir Lietuva. Tarybos sprendimas, kuriuo įkuriamas PESCO, numato, kad išimties tvarka dalyvauti atskiruose projektuose gali būti pakviestos ir trečiosios valstybės, t. y., ne ES valstybės narės, tačiau sprendime nėra numatytos taisyklės. 2020 m. lapkričio mėn. valstybės narės nustatė bendrąsias sąlygas, remiantis kuriomis trečiosios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti pavieniuose PESCO projektuose. Šis sprendimas sudaro palankesnes sąlygas plėsti bendradarbiavimą su partneriais gynybos pajėgumų vystymo srityje.

PESCO iniciatyva įgyvendinama per projektus, kurių šiuo metu yra 47. Pirmuosius 17-a projektų ES Taryba patvirtino 2018 m. kovą, tarp kurių buvo atrinktas ir Lietuvos Kibernetinių greito reagavimo komandų (angl. Cyber Rapid Response Teams and Mutual Assistance in Cyber Security) projektas. Antrasis projektų paketas, kurį sudarė 17-a projektų, buvo patvirtintas 2018 m. lapkritį, o trečiasis naujausias paketas su 13-a projektų buvo patvirtintas 2019 m. spalį. 2020 m. vyko PESCO strateginė pirmojo etapo (2017-2020 m.) peržiūra, kurios metu buvo vertinama pažanga, bei pateikiamos gairės antrajam etapui (2021-2025 m.). Peržiūroje akcentuojama, kad valstybėms narėms reikia iki 2025 m. įvykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus ir pasiekti konkrečių rezultatų.

Daugiau informacijos apie PESCO projektus galima rasti čia.

Lietuvos vadovaujamo Kibernetinių greito reagavimo komandų projekto tikslas plėtoti ir gilinti savanorišką bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, teikiant savitarpio pagalbą reaguojant į kibernetiniu incidentus, įskaitant dalijimąsi informacija, bendrus mokymus ir bendrų pajėgumų kūrimą. Projekto metu kuriami pajėgumai galėtų būti naudojami teikiant pagalbą ES institucijoms, BSGP misijoms ir operacijoms, ES šalims narėms ir partneriams.