Naujienos Spausdinti RSS

Suformuoti pasiūlymai dėl prioritetinių eksporto skatinimo rinkų sąrašo atnaujinimo

Sukurta 2020.09.17 / Atnaujinta 2020.09.17 18:22

Rugsėjo 17 dieną Ekonominės diplomatijos tarybos Darbo grupės posėdyje buvo aptartas situacijos Baltarusijoje poveikis Lietuvos ekonomikai, ekonominio atstovavimo tinklo plėtra bei atnaujintas prioritetinių eksporto skatinimo rinkų sąrašas.  Posėdyje taip pat pristatytas pagalbos Baltarusijai planas ir aptarti Baltarusijos grasinimai įvesti ekonomines ribojamąsias priemones Baltijos valstybėms.

„Jau kuris laikas girdime  grasinimus stabdyti įvairias ekonomines veiklas su Baltijos šalimis, nutraukti krovinių tranzitą per Klaipėdos jūrų uostą ir apriboti krovinių pervežimus kelių transportu. Rimtai vertiname Baltarusijos grasinimus“, - pažymėjo užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius. Pasak URM viceministro, ekonominių priežasčių įgyvendinti tokius grasinimus nėra – tik politinės.

„Jei vis dėlto būtų įgyvendintas šitas politinis sprendimas, jam reikėtų dviejų dalykų - laiko ir pinigų“, - tęsė viceministras. „Per vieną dieną ir net per mėnesį tokių grasinimų neįgyvendinsi, nes  užtruktų susitarti su kitais vežėjais, uostais, rasti vietos šalia jau esančių krovinių kituose uostuose, nes kiekiai yra gana dideli. Tai gali trukti ir metus, ir dar ilgiau. Pinigų – nes vežti į kitus uostus yra toliau, taigi ir brangiau.“

Posėdyje kalbėta apie priemones ir pagalbą Baltarusijos  verslui perkelti savo veiklą į Lietuvą.  Lietuvos ambasada Baltarusijoje yra pirmasis baltarusių kontaktas. Atsižvelgiant į klausimus, kurie užduodami susitikimuose su baltarusiais, yra rengiamas savotiškas vieno langelio gidas rusų kalba, kuris apima visus atvykimo ir įsikūrimo klausimus, nuo mokesčių, įsidarbinimo procedūrų iki darželių ir mokyklų.

Išskirtinis dėmesys posėdyje buvo skirtas diskusijai dėl prioritetinių eksporto rinkų sąrašo atnaujinimo. Prioritetinių rinkų sąrašą buvo būtina peržiūrėti įvertinus  pasikeitusius Lietuvos politinius ir verslo interesus bei pasaulinę ekonominę situaciją, ir ypač situaciją po COVID-19 pandemijos. Formuojant šį sąrašą buvo atsižvelgta į verslo atstovų  nuomonę.

Posėdyje pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytam sąrašui ir sutarta teikti   Ekonominės diplomatijos tarybai  tvirtinimui šias prioritetines eksporto rinkas:  Vokietija,   Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, JAV, Nyderlandai, Norvegija, Kinija, Danija, Suomija, Italija,  Šveicarija, Japonija, Pietų Korėja, Ukraina.

Šių 15 valstybių eksporto skatinimo rinkų sąrašui bus skiriamas ypatingas dėmesys. Planuojama stiprinti ir plėsti ekonominį atstovavimą, joms teikti prioritetą, planuojant ekonominės diplomatijos vizitus ir renginius bei plėtojant  „Versli Lietuva“ eksporto skatinimo veiklas.

Verslo ir pramonės požiūrį išsakė asocijuotų verslo organizacijų atstovai, pabrėžę, kad ypač svarbu ir toliau išlaikyti bei stiprinti ekonominės diplomatijos pajėgas, nes rinkos yra atveriamos  per politines ir ekonomines diskusijas.  Pasak darbo grupės posėdyje dalyvavusių, labai svarbu galvoti apie konkrečias paramos priemones eksporto skatinimui ir žmogiškojo potencialo didinimą prioritetinėse eksporto valstybėse.

„Nuolatos svarstome, kaip Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklas tikslingiau atlieptų šalies politinius ir verslo interesus. Apsibrėžę prioritetines rinkas, turime peržiūrėti ir  ekonominio atstovavimo tinklą “, – teigė viceministras A. Zananavičius.

Posėdyje pristatytas sąrašas valstybių, kuriose yra matomas poreikis steigti ekonomistų pareigybes:  Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Kanadoje.

Pasak viceministro, poreikis stiprinti ekonominį atstovavimą JK pirmiausia susijęs su naujais iššūkiais, kuriuos kelia Lietuvos interesų atstovavimas Brexit kontekste. Šiaurės šalys Lietuvos verslui yra ir išliks svarbios, tad visokeriopos pagalbos verslui poreikis auga ir augs ateityje. Pandemijos kontekste, vis dažniau girdime diskusijas Europoje apie tiekimo grandinių diversifikavimą ir trumpinimą, o Šiaurės šalims esame artimiausias ir patrauklus regionas.

Susijusios naujienos Visos naujienos »

Spalio 11 dieną Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse pradedamas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/452 bei ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema.

Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius rugsėjo 20-21 dienomis Berlyne (Vokietijoje) dalyvaus neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime prekybos klausimais.

Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »

Rugpjūčio 1 dieną įsigalioja Europos Sąjungos (ES) ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas, kuris panaikins 99 proc. Vietnamo muitų. Ambicingas prekybos susitarimas plačiau atvers 96 milijonų gyventojų rinką Lietuvos eksportuotojams.

Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »
DSC_2918.jpg

Liepos 23 dieną jubiliejiniame 10-ajame posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija – Ekonominės diplomatijos taryba (EDT) – diskutavo apie COVID-19 pandemijos poveikį pasaulinei prekybai, vertės grandinėms ir Europos Sąjungos (ES) prekybos politikai. COVID-19 krizė parodė, kad atvira tarptautinė prekyba gali tapti pažeidžiama – tą pajuto ir Lietuva, todėl reikalinga strateginė diskusija apie Lietuvos verslo dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse, su tuo susijusius iššūkius, priklausomybes ir galimybes.

Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »

„Teigiamai vertiname Ukrainos sprendimą neįvesti prekybą ribojančių priemonių, nes sąžininga ir taisyklėmis paremta prekyba, o ne protekcionistinės priemonės, prisideda prie dvišalių santykių plėtros”, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Dvišaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »
DSC_5652.jpg

Gegužės 29 dieną nuotoliniame posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija – Ekonominės diplomatijos taryba (EDT) diskutavo apie COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos ekonomikai ir prekybai bei šiame kontekste svarbius ekonominės diplomatijos strateginių krypčių ir atstovavimo plėtros klausimus.

Ekonominiai santykiai »