Artimiausi renginiai

Brexit procesas

Sukurta 2020.05.21

Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, kitaip – „Brexit‘‘, procesas, prasidėjęs 2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės referendumu dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, tęsėsi iki pat 2020 m. sausio 31 d., paskutinės Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje dienos. Šis ilgas procesas, trukęs 3 metus 7 mėnesius ir 8 dienas,  reiškė ilgas,  sudėtingas derybas ir dramatiškus politinius sprendimus. Šioje skiltyje rasite esmines datas ir įvykius, per „Brexit‘‘ procesą vykusius Jungtinėse Karalystėje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

 


 

2020

Šie metai atnešė ilgai laukto aiškumo „Brexit‘‘procese. 2019 m. abiem derybų šalims sutarus dėl pagrindinių dokumentų – Išstojimo susitarimo ir Politinės deklaracijos – 2020 m. vyko formalūs jų ratifikavimo procesai. „Brexit‘‘, t. y. Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, procesas oficialiai baigėsi 2020 m. sausio 31 d.

Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje

  • Sausio 22 d. Išstojimo susitarimas ratifikuojamas Jungtinės Karalystės Parlamente. Kitą dieną jam suteikiamas karalienės patvirtinimas.
  • Sausio 24 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos primininkas Charles Michel ir Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas B. Johnson pasirašo Išstojimo susitarimą.
  • Sausio 29 d. Europos Parlamentas pritaria Išstojimo susitarimui (621 prieš 49).
  • Sausio 30 d. Europos Sąjungos Taryba vienbalsiai pritaria Išstojimo susitarimui.
  • Sausio 31 d. 23:00 Jungtinės Karalystės laiku įsigaliojo Išstojimo susitarimas ir kartu baigėsi „Brexit‘‘ procesas. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos.

 


 

2019

2019 m. buvo paženklinti pačiais dramatiškiausiais „Brexito‘‘ įvykiais. Tačiau didžioji dalis įvykių vyko ne prie derybų stalo, o Jungtinės Karalystės vidaus politikos arenoje – tai buvo keli nesėkmingi Jungtinės Karalystės Vyriausybės bandymai suburti reikiamą daugumą Parlamente Išstojimo susitarimui ratifikuoti, po kurių sekė premjerės T. May atsistatydinimas, naujo konservatorių partijos lyderio rinkimai ir naujos B. Johnson vadovaujamos Vyriausybės suformavimas. Šiuos procesus lydėjo ne vienas derybinio laikotarpio pratęsimas. 2019 m. abi derybų šalis nuolatos lydėjo nerimas dėl galimo neigiamo derybų rezultato – nesusitarimo. Tačiau, baigiantis metams, susitarimas buvo pasiektas, abiem šalims išreiškiant pritarimą persiderėtam Išstojimo susitarimui ir Politinei deklaracijai. Lietuvoje šie metai pasižymėjo intensyviais procesais, rengiantis bet kokiam galimam derybų rezultatui, aktyviai priimant teisines priemones, įsigaliosiančias Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos be susitarimo.

 

Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje

  • Sausio 15 d. Pirmasis balsavimas Jungtinės Karalystės Parlamente dėl pirmojo Išstojimo susitarimo projekto. Susitarimo projektas atmestas 432 balsais prieš 202.
  • Kovo 12 d. Antrasis balsavimas Jungtinės Karalystės Parlamente dėl pirmojo Išstojimo susitarimo projekto. Susitarimo projektas atmestas 391 balsais  prieš 242.
  • Kovo 14 d. Artėjant Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje numatytam 2 metų išstojimo derybų laikotarpiui (straipsnis aktyvintas 2017 m. kovo 29 d., tad derybų laikotarpio pabaiga - 2019 m. kovo 29 d.) Jungtinės Karalystės Parlamentas (412 prieš 202) įpareigojo Jungtinės Karalystės Vyriausybę paprašyti Europos Sąjungos pratęsti pereinamąjį laikotarpį.
  • Kovo 20 d. T. May paprašė derybinio laikotarpio pratęsti iki birželio 30 d.
  • Kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba pritarė, kad  derybų laikotarpis būtų pratęstas iki gegužės 22 d., jeigu Išstojimo susitarimo projektas Jungtinės Karalystės Parlamente bus patvirtintas iki kovo 29 d. Jeigu ne –  Jungtinė Karalystė iki balandžio 12 d. turėtų pateikti tolesnį „Brexit‘‘ proceso veiksmų planą.
  • Kovo 29 d. oficialiai baigiantis derybų laikotarpiui, Jungtinės Karalystės Parlamentas trečią karta atmetė pirmąjį Išstojimo susitarimo projektą (344 prieš 286).
  • Balandžio 5 d. T. May dar kartą paprašė Europos Sąjungos pratęsti derybų laikotarpį iki birželio 30 d.
  • Balandžio 10 d. Europos Vadovų Taryba sutinka pratęsti derybų laikotarpį iki spalio 31 d.
  • Gegužės 24 d. T. May po 3 nesėkmingų bandymų surinkti pakankamą paramą Išstojimo susitarimui atsistatydina iš ministro pirmininko posto.
  • Liepos 24 d. B. Johnsonas paskiriamas naujuoju Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku.
  • Rugpjūčio 28 d. kartu su B. Johnson siekiu įšaldyti Parlamento darbą iki pat spalio 14 d., paliekant vos kelias savaites Išstojimo susitarimui patvirtinti Parlamente, Jungtinėje Karalystėje prasidėjo itin dramatiški vidaus politikos procesai, paženklinti vidiniais partijų konfliktais, Aukščiausiojo Teismo sprendimais, nesėkmingais bandymais sušaukti išankstinius rinkimus. Šių vidinių procesų kontekste:
    • Spalio 2 d. B. Johnson Vyriausybė pateikė Išstojimo susitarimo pakeitimų projektą.
    • Spalio 17 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybė ir Europos Komisija pritaria naujai persiderėtam Išstojimo susitarimui ir Politinei deklaracijai.
    • Spalio 19 d. B. Johnson paprašo dar vieną kartą pratęsti derybų laikotarpį. Šį kartą – iki 2020 m. sausio 31 d.
    • Spalio 28 d. Europos Vadovų Taryba pritaria trečiajam pereinamojo laikotarpio pratęsimui.
    • Gruodžio 12 d. vykusiuose išankstiniuose Jungtinės Karalystės parlamento rinkimuose absoliučią daugumą laimi konservatorių partija.
  • Gruodžio 20 d., užsitikrinę absoliučią daugumą Parlamente, B. Johnson vedami konservatoriai patvirtina atnaujintą Išstojimo susitarimą ir Politinę deklaraciją (358-234).

Lietuvoje

2019 m. Lietuva stebėjo Jungtinės Karalystės vidaus politikos įvykius ir aktyviai rengėsi bet kokiam galimam derybų rezultatui. Iki 2019 m. sausio pabaigos VESK surengti sektorinio pasirengimo „Brexito‘‘ be susitarimo aptarimai. Jų metu išskirtos nacionalinės teisės sritys, kuriose gali reikėti pokyčių Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos be susitarimo.

  • Vasario 13 d. Vyriausybė priėmė politines gaires dėl galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos be susitarimo ir pritarė Užsienio reikalų ministerijos parengtam konsoliduotam nacionalinių Teisėkūros priemonių sąvadui, kurį sudaro trijų lygių priemonės: 1) įstatymai ir Vyriausybės nutarimai; 2) ministrų įsakymai; 3) pasiūlymai dėl tarptautinių sutarčių sudarymo. Remiantis gairėmis, ministerijos parengė 19 įstatymų [22 pakeitimų] projektus, kuriuos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti skubos tvarka.
  • Balandžio 11 d. Seimas priėmė 19 įstatymų [22] pataisas, skirtas Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos be susitarimo. Pataisos reglamentuoja Lietuvoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių statusą ir socialines garantijas po „Brexito‘‘, mokestines lengvatas, tam tikrus konsulinių paslaugų užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams patobulinamus, susijusius su asmens dokumentų išdavimu. Pakeitimais siekiama atsižvelgti į strateginį Lietuvos interesą – išlaikyti kuo geresnius santykius su Jungtine Karalyste jai išstojus iš Europos Sąjungos, neapribojant iki išstojimo Lietuvoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisių dėl to, kad jie nustos būti Europos Sąjungos piliečiais. Taip pat siekiama ginti  Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių interesus.

 


 

2018

Didėjant derybų tempui, pasirodė pirmieji apčiuopiami rezultatai – pirmasis Išstojimo susitarimo, patvirtinto abiejų šalių derybininkų, projektas. Šie metai paženklinti ir dramatiškais procesais Jungtinės Karalystės vidaus politikoje – kiekvienas derybų žingsnis buvo paženklintas nemenka aukščiausius postus Jungtinės Karalystės Vyriausybėje užimančių pareigūnų kaita. Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, aktyviai įsitraukė į visus „Brexito‘‘ procesus, toliau rengdamasi bet kokiai galimai derybų baigčiai.

Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje

  • Liepos 6 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybė išplatina pasiūlymo dokumentą, numatantį Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ateities santykius, dar žinomą kaip Chequers planas. Jame išdėstomas Jungtinės Karalystės siekis išlikti Europos Sąjungos bendros rinkos dalimi, išsaugant laisvus prekių mainus, atsisakant kitų trijų laisvių (laisvo asmenų, kapitalo, paslaugų judėjimo).
  • Liepos 8 d. Atsistatydina Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos deryboms prižiūrėti skirtas Vyriausybės narys – David Davis. Jo vietą užima Dominic Raab. Netrukus Boris Johnson atsistatydina iš užsienio reikalų sekretoriaus pareigų.
  • Rugsėjo 21 d. Europos Sąjunga atmeta Chequers planą, tokį sprendimą pagrisdama Europos Sąjungos bendros rinkos nedalomumu – Europos Sąjunga negali leisti pasirinkti vienos iš keturių bendros rinkos laisvių.
  • Lapkričio 14 d. Europos Komisija kartu su T. May išplatina parengtą Išstojimo susitarimo projektą.
  • Lapkričio 14 d. Išstojimo susitarimui pritarė Jungtinės Karalystės Vyriausybė.
  • Lapkričio 15 d. D. Raab atsistatydina iš Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sekretoriaus pareigų. Jas pradeda eiti Stephen Barclay.
  • Lapkričio 25 d. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pritarta Išstojimo sutarčiai ir Politinei deklaracijai dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ateities santykių pagrindų.

Lietuvoje

  • Sausio – vasario mėn.  Lietuvos institucijų atstovai dalyvavo Briuselyje seminarų forma vykusiose vidinėse ES27 diskusijose, kur Europos Sąjungos santykiai su Jungtine Karalyste buvo aptariami trimis aspektais: 1) parengties galimam Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos be susitarimo klausimai; 2) pereinamojo laikotarpio ir 3) ateities santykių klausimai. Aptartų klausimų spektras labai platus: sutarties valdymas, aviacija, žuvininkystė, užsienio saugumo ir gynybos politika, vidaus reikalai, vienodos konkurencinės sąlygos, paslaugos, tarptautiniai susitarimai ir prekyba, muitinės, pridėtinės vertės mokesčio klausimai  ir kt.
  • Sausio 16 d. VESK įpareigojo Lietuvos institucijas atlikti analizę dėl galimų „Brexito‘‘ pasekmių jų kuruojamose srityse Jungtinės Karalystės išstojimo be susitarimo atveju.
  • Vasario 14 d. ir gegužės 3 d. surengti išplėstiniai Išorinių ekonominių santykių darbo grupės posėdžiai, kurių metu aptarti tikėtini galimi pokyčiai atskirose srityse, poveikis Lietuvos verslui.
  • Liepos 4-5 d. surengtas Europos Sąjungos vyriausiojo „Brexito‘‘ derybininko Michel Barnier vizitas Lietuvoje, vyko susitikimai su Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininku, Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais, užsienio reikalų ministru, Lietuvos Respublikos ambasadoriais, verslo ir visuomenės atstovais.

 


 

2017

Šiais metais oficialiai buvo aktyvintas Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnis ir prasidėjo Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybos dėl išstojimo. Lietuvoje taip pat prasidėjo aktyvūs pasirengimo bet kuriam „Brexito‘‘ baigties scenarijui – susitarimo arba nesusitarimo – darbai.

Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje

  • Sausio 17 d. T. May kalboje Lankasterio rūmuose pristato pirmąją Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos viziją.
  • Sausio 27 d. Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą istorinėje Miller byloje, kurioje teigiama, kad Jungtinės Karalystės Vyriausybė negali aktyvinti Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio be Parlamento pritarimo.
  • Sausio 26 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybė Parlamentui pateikia įstatymo projektą (137-word bill), kuriame numatoma sutekti įgaliojimus T. May inicijuoti „Brexit‘‘ procesą, aktyvinant Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. Parlamentas pritaria šiam projektui.
  • Kovo 29 d. T. May perduoda laišką, kuriame išdėstomi Jungtinės Karalystės ketinimai išstoti iš Europos Sąjungos, Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkui Donald Tusk. Nuo šios dienos oficialiai aktyvinamas Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnis ir prasideda jame numatytas 2 metų trukmės pasirengimo Jungtinės Karalystės išstojimui procesas.
  • Balandžio 8 d. T. May paskelbia apie išankstinius parlamento rinkimus, numatomus gegužės 8 d. Rinkimai paskelbti T. May siekiant užsitikrini didesnę daugumą Parlamente, kuri buvo itin svarbi artėjančiose „Brexito‘‘ derybose.
  • Gegužės 8 d. Išankstiniai Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai. T. May konservatorių partija, nors ir išlieka didžiausia parlamentine partija, tačiau praranda daugumą Parlamente.
  • Birželio 19 d. Prasideda „Brexito‘‘ derybos.

Lietuvoje

2017 m. rengiantis Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos deryboms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos (VESK) sprendimu buvo įkurtas tarpinstitucinis koordinacinis mechanizmas, skirtas  vykstantiems derybų procesams nuolatos sekti ir  koordinuotoms visų suinteresuotų institucijų pozicijoms svarbiausiais derybų proceso klausimais prireikus parengti. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva rengti reguliarūs tarpinstituciniai pasitarimai ir sudarytas Lietuvai derybose aktualiausių klausimų  sąvadas. Taip buvo siekiama aktyviai atstovauti Lietuvos pozicijoms aktualiais derybų klausimais. Vykstant Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės deryboms, Užsienio reikalų ministerija rengė reguliarias konsultacijas su kitomis valstybėmis narėmis ir Europos Sąjungos institucijomis, nuo 2017 m. vidurio Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pradėjo dirbti Lietuvos atstovas ES sutarties 50 straipsnio darbo grupėje, skirtoje visiems su išstojimo derybomis susijusiems klausimams techniniu lygiu spręsti.

 


 

2016

Tai – „Brexit‘‘ proceso pradžios metai. Įvykęs referendumas leido Jungtinės Karalystės vyriausybei pradėti oficialius išstojimo veiksmus. Svarbiausias jų – 50 Europos Sąjungos sutarties straipsnio, numatančio galimybę valstybei narei išstoti iš Europos Sąjungos, aktyvinimas.

Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje

  • Birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Minimalia dauguma (52%) referendume buvo pasisakyta už Jungtinės Karalystės išstojimą.
  • Birželio 24 d. atsistatydina Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas David Cameron, inicijavęs  referendumą.
  • Liepos 13 d. Theresa May tampa naująja Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke. Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos deryboms prižiūrėti paskiriamas naujas Vyriausybės narys – David Davis.
  • Liepos 27 d. Europos Komisija paskiria Michel Barnier, Prancūzijos politiką, vyriausiuoju derybininku Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procesui.
  • Gruodžio 7 d. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai absoliučia dauguma (461/89) pritaria T. May planui aktyvinti Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, numatantį valstybės narės išstojimą iš Europos Sąjungos 2017 m. kovo pabaigoje.